Ekonomistas: valdžia turi užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų

Ypač didelės pajamos

Pirmasis — Gini koeficientas, kurio reikšmė svyruoja nuo 0 tai reiškia absoliučią lygybę, kai visi šalies namų ūkiai gauna vienodas pajamas iki tai reiškia absoliučią nelygybę, kai vienas namų ūkis ypač didelės pajamos visas šalies pajamas.

Pagal Gini indeksą Lietuva yra Europos dugne, prasčiau už mus atrodo tik Serbija, tuo tarpu tokios šalys kaip Bulgarija ar Rumunija turi mažesnę pajamų nelygybę. Vis dėlto Ž.

ypač didelės pajamos

Mauricas pažymi, kad Gini indeksas turi trūkumų. Pašnekovas priduria, kad dėl šios priežasties dar skaičiuojamas skirtumas tarp 20 proc. Pagal šį skaičiavimą Lietuva taip pat užima paskutinę vietą Europos Sąjungoje.

Ypač didelės pajamos nelygybė Turtinė nelygybė sukelia kiek daugiau problemų, nes apskaičiuoti šį rodiklį yra sudėtinga, dažnai tam trūksta duomenų. Mauricas pažymi, kad didžiausia problema kyla tada, kai reikia vertinti turimą turtą.

Dažniausiai didžiausią turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas NT. Natūralu, kad gyvenančių didmiesčiuose turto vertė yra gerokai didesnė negu gyvenančių kaimuose ar mažuose miesteliuose.

Tarkime, Vilniuje būsto kaina siekia tūkst. Eur ir daugiau, o Naujojoje Akmenėje panašu būstą galima nusipirkti ir už 10 — 15 tūkst. Kitas iššūkis, kaip pamatuoti likusį turtą. Gerai, jei tai yra indėliai laikomi banke, akcijos, obligacijos.

didelės pajamos

Bet yra daug kitokio turto: juvelyriniai, meno dirbiniai, automobiliai. Pašnekovas priduria, kad situacija greičiausiai nesikeis, nes, pavyzdžiui, kyla klausimas, kaip vertinti NT kainą, ar imti formalią vertę, kiek už jį buvo mokėta, ar atsižvelgti į nuolat svyruojančią rinkos kainą. Maurico požiūriu, neskaičiuojama turtinė nelygybė yra didelė problema.

Pajamos vienais metais yra, kitais metais jų gali nebūti.

ypač didelės pajamos

O turtas išlaiko savo vertę, bet kadangi tai sunku pamatuoti ir palyginti, į tai mažiau kreipiamas dėmesys. Tai yra gana svarbu, ypač Lietuvos kontekste. Politikai nori įvesti papildomus mokesčius gyventojams uždirbantiems virš 1 tūkst.

Ekonomistas: valdžia turi užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų

Eur, bet jie juk dažnai neturi turto. Lazutka pripažįsta, kad turtinės nelygybės skaičiavimai Lietuvoje būtų prasmingi ir įdomūs, todėl gaila, kad jų nėra.

Spausdinti Ekonomistas: valdžia turi užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų V. Ekonomisto teigimu, tai, ką šiuo metu daro politinės partijos, panašu į kosmetinius pakeitimus, nors jis mano, kad politikai turėtų pasirašyti susitarimą dėl mokesčių reformos.

Vakaruose tai jau bandoma daryti, pavyzdžiui, būtent paskaičiavus turtinę nelygybę pradėta kalbėti apie 1 proc. Žemė ir nekilnojamasis turtas paprastai išnuomojama ar naudojama, todėl šie du dalykai, pajamų ir turtinė nelygybė yra susiję. Jei yra turtas, jis paprastai duoda pajamas. Jeigu valstybė nori mažinti nelygybę, tada didesnis dėmesys nukreipiamas į pajamų, o ne turto nelygybę, nes valstybė tiesiogiai turto neperskirsto, tai nėra priimtina. Socialinė nelygybė Paprastai apibrėžti, kas yra socialinė nelygybė — praktiškai neįmanoma.

ypač didelės pajamos

Lazutka aiškina, kad jei šalyje diskriminuojami žmonės pagal rasę, tautybę ar lytį, įvairioms gyventojų grupėms sudaromos nevienodos sąlygos, tai jau reiškia socialinę nelygybę. Pašnekovas aiškina, kad socialinės nelygybės srityje Lietuvoje trūksta tyrimų, todėl kažką išskirti argumentuotai yra labai problematiška.

Kalbant apie socialinę nelygybę dažnai minimos dvi Lietuvos, tai Vilniaus miestas ir likusi šalies dalis, sakoma, kad žmonės čia turi nevienodas galimybes. Čachovskio nuotr. Santykinai galėtume sakyti kaimas ir miestas, bet ir miestiečių yra skurstančių, o yra provincijos žmonių, kurie pasiturintys.

Tuo tarpu Ž.

Kitoks Lietuvos veidas: rodiklis, pagal kurį esame Europos dugne

Mauricas socialinę nelygybę sieja su vienodomis galimybėmis kiekvienam šalies gyventojui ir apibrėžia tai kaip vienodas sąlygas prieiti prie viešai teikiamų arba mokesčių mokėtojų finansuojamų paslaugų arba infrastruktūros. Pavyzdžiui, jei vaikai auga Vilniuje, jie turi didesnį pasirinkimą mokytis gerose mokyklose, jie gauna geresnį išsilavinimą, gavę geresnį išsilavinimą jie turi geresnes galimybes stoti į universitetą, uždirbti didesnį atlyginimą ir tas ratas, jų sėkmės istorija toliau vystosi.

O asmenys gyvenantys kaimo vietovėse dažnai neturi galimybės mokytis aukštos kokybės mokymosi įstaigose, neįstoja į universitetą ir užsisuka blogasis ratas. Lazutka, kurio teigimu, su kolegomis jis yra daręs tyrimą apie prestižinių studijų prieinamumą Lietuvoje, kuris parodė, kad jaunuoliai kilę iš pasiturinčių šeimų, kurių tėvai yra labiau išsilavinę ir užima aukštesnes pareigas, dažniau patenka į geresnes studijų programas.

Akivaizdžiai matosi, kad iš aukštesnio sluoksnio kilusių vaikų santykinai daugiau reprezentuojama tose prestižinėse studijų programose. Galėtume sakyti, kad tai socialinė nelygybė.