Danguolė Kalinauskaitė. Kas iš tiesų yra teksto žanras?

Variantai egzistuoja dviem formomis, Agregatinė būsena – Vikipedija

Tai vienas iš didžiausių ir seniausių kirčiuotų paminklų Lietuvoje. Tačiau iki šiol nėra išsamesnio darbo apie dvikirčių žodžių problemą, kuri yra labai svarbi tiek istorinei, tiek dabartinei akcentologijai. Galima paminėti D.

Kas iš tiesų yra teksto žanras? Vytauto Didžiojo universiteto taikomosios lietuvių kalbotyros magistrė Danguolė Kalinauskaitė domisi lietuviškų trumpųjų tekstų žanrais minimalistinės komunikacijos formomisjų kalba, šių tekstų tyrimais derinant kelių kalbotyros mokslo šakų — semantikos ir pragmatikos, tekstynų lingvistikos — metodus.

Jame kiek plačiau aptariami dviem diakritikais pažymėti žodžiai. Darbe mėginama pasvarstyti, kada diakritikas turi akcentinę, kada morfologinę vertę. Medžiaga darbui buvo renkama iš m.

Visoje Lietuvoje dėl koronaviruso dviem savaitėms uždaromos švietimo įstaigos

Peržiūrėta puslapių ir iš viso rasta kalbiniai faktai. Visi darbe nagrinėjami žodžiai buvo patikrinti pagal Cz. Kudzinowskio indeksą-žodyną. O kadangi šis darbas yra apie dvikirčius žodžius tiksliau žodžius, paženklintus dviem diakritikaistaip pat apžvelgsime dvikirčių žodžių probemą. Kirtis pirmą kartą pradėtas žymėti metais hegzametro tekstelyje. Nors tai pats pirmasis kirčiuotas paminklas, tačiau apie šio tekstelio kirčiavimą kol kas nedaug teparašyta.

Variantai egzistuoja dviem formomis, kad dvikirčių žodžių jame nebuvo užfiksuota.

variantai egzistuoja dviem formomis

Jų autoriaus biografiniai duomenys susideda iš nuotrupų ir yra daugiausia atsitiktinio pobūdžio. Viena aišku, kad Daukša kilęs iš vidurio Lietuvos. Taigi jo raštai turi atspindėti vidurio Lietuvos tarmę.

Skardžius savo straipsnyje teigė, kad Daukšos kalba nėra nei rytietiška, nei žemaitiška. Jo kalbos fonetika ir morfologija daugiausia paremta vidurio aukštaičių šnekta, o žodynas papildytas iš visur. Tai patvirtina ir kirčiavimas.

Daukša, be abejo, norėjo, kad jo raštai būtų prieinami kuo platesnei auditorijai. Pasitaikančios Daukšos kalboje įvairių tarmių lytys, įvairuojantis kirčiavimas gali būti siejamas su tuo, kad jis kunigavo Žemaitijoje, o buvo kilęs nuo Kėdainių. Daukša žymėjo tik kirtį, taigi kirčio ženklai ryšio su priegaide neturi. Ne visi žodžiai turi kirčio ženklą.

Spausdinti Šį prof. Bonifaco Stundžios straipsnį galima laikyti ankstesniųjų tęsiniu: viename iš jų [ 1 ] buvo apžvelgiamos m. Dabar komentuojami m. Kalbos komisijos patvirtinti kirčiavimo rekomendacijų pakeitimai.

Kirtis, išskyrus retus atvejus, neatitraukiamas. Daukša išvertė lenkų teologo Vujeko mažosios postilės antrąjį leidimą. Kalbos požiūriu svarbūs yra tiek postilės lietuviškasis tekstas, kuriuo Daukša padėjo pagrindus bendrinei kalbai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek originalūs priedai — prakalbos, nors nelietuviškai rašytos, kuriose jis pasisakė svarbiais visuomeniniais klausimais ir pasirodė kaip kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių.

Į tai irgi reikia atsižvelgti tiriant jo kirčiavimo faktus. Antras didesnis kirčiuotas paminklas — m. Daukšos raštų tyrimas atspindi vidurio Lietuvos kirčiavimą, o m.

Jais taip pat žymima kirčio vieta, bet ne priegaidė. Daugumas pavyzdžių sukirčiuoti taip, kaip kirčiuojama dabar lietuvių bendrinėje kalboje bk. Kirčio nuo galūnės neatitraukia. Šiame katekizme pasitaiko ir dvikirčių žodžių. Zinkevičius juos laiko paprasčiausiais apsirikimais, pvz. Katekizmo autorius kirčiavo panašiai kaip Daukša. Abu jie dgs. Tariamoji nuosaka rašoma su dviem kirčio ženklais: apturėtumbime, perkieltu, viešpatautu.

Tokių atvejų pasitaiko ir Daukšos raštuose. Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas anuomet, matyt, įvairavo.

Danguolė Kalinauskaitė. Kas iš tiesų yra teksto žanras?

Dvejopumą galėtų rodyti bendračių parašymas su dviem kirčiais tiek m. Pelningų dvejetainių opcionų strategija spausdintos lietuvių kalbos gramatikos: D.

Šalia Daukšos darbų šios gramatikos yra vieni pirmųjų kirčiuotų lietuvių kalbos paminklų. Apie lietuvų kalbos kirčiavimą ir jo kirčiuotus žodžius sprendžiame iš Kleino pateiktų žinių.

Nuo kovo 13 d. Toks sprendimas šiandien priimtas Vyriausybės posėdyje. Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė.

Dažniausiai Kleino vartojamas ženklas yra akūtas. Ant balsių a ir e akūtas žymi ne tik kirtį, bet ir tų balsių kiekybę bei kokybę. Kirčiui žymėti akūtas vartojamas ir trumpame, ir ilgame skiemenyje. Gravio ženklas vartojamas tik žodžio gale ir žymi dažniausiai trumpą balsį. Cirkumfleksas turi dažniausiai ne akcentinę, o morfologinę reikšmę.

variantai egzistuoja dviem formomis

Stogeliu autorius žymi kai kurias formas, pavyzdžiui, vardažodžių vns. Kirčio vietos atžvilgiu Kleino žodžiai beveik visur sutampa su vakarų aukštaičių tarmės žodžiais. Manoma, kad Kleinas girdėjęs priegaides, bet jų esmės nesupratęs. Dar vienas svarbus Kleino nuopelnas — jis pirmasis ėmė žymėti dvibalsių priegaides.

Yra jo gramatikose ir žodžių, kurių kirčiavimas įvairuoja. Tokius pavyzdžius būtų galima sieti ir su dvikirčiais žodžiais.

Kaip matome, jau pirmosiose gramatikose buvo atkreiptas dėmesys į kirčiavimą. Tai buvo nebloga pradžia kitų autorių darbams. Joje vieno skyriaus dalis yra apie kirtį. Mėgdžiodamas graikų kalbą, autorius vartoja tris kirčio ženklus: akūtą, gravį ir cirkumfleksą. Taigi kirčiai su priegaidėmis neturi jokio ryšio. Diakritikais atskiriamos morfologinės formos.

  • Danguolė Kalinauskaitė. Kas iš tiesų yra teksto žanras? - specialiojizagare.lt
  • Pagrindinis straipsnis — Valdymas.
  • Kuo dvejetainiai variantai skiriasi nuo paprastų

Svarbus m. Lysijus vartojo šiuos diakritinius ženklus: apostrofą, spiritus asper, tašką virš raidės, akūtą, gravį ir cirkumfleksą. Reikia pabrėžti, kad jie nėra vienareikšmiai: žymi arba fonetines ypatybes, arba kirtį, o kartais, pavyzdžiui, cirkumfleksas — ir morfologinę ypatybę kilm. Taškas arba du taškai virš raidės beveik visada žymi kirčio vietą, o ten, kur nežymi kirčio vietos, bet žymi balsio ilgumą, tada taškas beveik visada eina kartu su kitu diakritiniu ženkleliu, pvz.

Iš trijų Kleino lietuvių kalbai pritaikytų kirčio ženklų Lysijaus dažniausiai vartojamas akūtas, bet jis žymi tik kirčio vietą, ne priegaidę. Gravio ženklu žymimos tik vardažodžių vns. Cirkumflekso ženklu žymimas ir balsio ilgumas, ir kirčio vieta vns. Be cirkumflekso, tame pačiame žodyje kartais parašomas ir kitas diakritinis ženklelis, neprieštaraujantis cirkumflekso vartosenai. Eidamas kartu su akūtu cirkumfleksas pirmiausia rodo, jog kalbamoji forma yra kilm.

Katekizme yra žodžių su dviem kirčio ženklais. Vienas iš jų nurodo šalutinį kirtį. Taip rašomos tam tikros veiksmažodžio formos, pvz. Kai kurių žodžių kirčiavimas įvairuoja, pvz. Tikraisiais kirčio ženklais, esančiais Lysijaus katekizme, reikia laikyti tašką virš raidės ir akūtą.

variantai egzistuoja dviem formomis

Jie čia vartojami žymiai reguliariau negu Kleino gramatikoje. Lysijaus katekizme, skirtingai negu Kleino gramatikoje, cirkumfleksas ir gravis visų pirma rodo morfologinę formą: cirkumfleksas — kilmininką, o gravis — variantai egzistuoja dviem formomis.

Žymėti kirčio vietą yra tik antrinė šių ženklų funkcija. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje m. Eigminas m. Vienas didžiausių gramatikos nuopelnų yra priegaidžių žymėjimas ir mėginimas jas apibūdinti.

Agregatinė būsena

Didelė vertybė yra ta, kad gramatikos kirčios ženklai žymi nors ir ne visada lietuvių kalbos priegaides. Priegaidžių aprašymas dar gana silpnas, bet tai galima pateisinti tradicijų nebuvimu.

Šioje gramatikoje matyti sąlyginis kirčio atitraukimas. Priegaidės žymėjo balsių ilgumą. Autorius kirčio ženklus nusižiūrėjo pagal graikų kalbos gramatikas kaip ir Kleinas.

Kai kurie Universito žodžiai pažymėti su dviem kirčio ženklais. O tokie pavyzdžiai, kaip kalbu, nog tu kalbu, Eigmino manymu, rodo prieškirtinio skiemens priegaidę. Taigi vėl iškyla dvikirčių žodžių problema, kuri iki šiol taip ir nėra išsamiai, moksliškai ištirta ir aprašyta.

Gausūs pavyzdžiai įtikina, kad anoniminės gramatikos autorius gerai skyrė lietuvių kalbos priegaides ir intuityviai jas žymėjo, taip pat bandė nustatyti lietuvių kalbos kirčiavimo dėsnius.

Visa tai jau galima traktuoti kaip tikros mokslinės akcentologijos pradžią. Iš tikrųjų iki F. Kuršaičio kalbinės veiklos pradžios apie priegaides kitose gramatikose nebuvo kalbama.

Variantai egzistuoja dviem formomis su šio mokslininko veikla yra susiję svarbiausi lietuvų akcentologijos teiginiai. Reiktų iš karto pabrėžti, kad Kuršaitis sekė Rytprūsių tradicija.

variantai egzistuoja dviem formomis

Savo pirmąjį lituanistikos tyrinėjimą Kuršaitis išspausdino m. Jame autorius pabrėžė priegaidės vaidmenį lietuviškajai tarčiai ir žodžio reikšmei. Taip pat išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus, priegaides, atsižvelgdamas ne tik į Rytų Prūsijos, bet ir į šiai tarmei artimesnių Lietuvos sričių tarimą. Buvo nustatyta, kad lietuvių kalboje yra keturios daiktavardžių kirčiuotės: dvi tvirtagalės ir dvi tvirtapradės priegaidės paradigmos.

Kuršaičio m. Daug dėmesio šioje gramatikoje skiriama kirčiavimo dalykams. Autorius pirmasis plačiai aprašė lietuvių kalbos dvibalsius ir ilguosius balsius, kurie gali būti ištariami su dvejopa priegaide. Svarbus kalbos mokslui yra Kuršaičio žodynas — m.

Verslas – Vikipedija

I dalis, m. II dalis. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio žodynas. Kuršaitis pirmasis užsiminė ir apie dvikirčius žodžius. Svarbu pažymėti tai, kad iki to laiko rimtai dvikirčių žodžių problema niekas nesidomėjo ir nerašė. Kuršaitis pirmasis atkreipė į ją dėmesį.

variantai egzistuoja dviem formomis